Ar galima maudytis po soliariumo?

Vasarą, kai natūrali saulė dažnai būna kaprizinga, daugelis renkasi greitesnį kelią į auksinį atspalvį – deginimosi kabiną. Tačiau vos išėjus iš salono kyla klausimas, kurio karts nuo karto vengiama garsiai užduoti: ar tikrai galima maudytis po soliariumo, ar tokiu veiksmu galima sugadinti visą pastangų rezultatą? Šis klausimas kankina ir pirmą kartą atėjusius, ir jau patyrusius deginimosi entuziastus, nes internete pasakojimų netrūksta, o jie dažnai vieni kitiems prieštarauja.

Tiesa yra kur kas paprastesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Oda po ultravioletinės spinduliuotės poveikio tampa jautresnė, todėl elgesys pirmosiomis valandomis gali nulemti, ar įdegis išliks tolygus ir gražus, ar greitai išnyks dėmėtai. Todėl verta atsisakyti mitų ir pažvelgti į šį klausimą remiantis tuo, kas iš tiesų vyksta odoje po deginimosi seanso.

Kas vyksta odoje po deginimosi seanso?

Ultravioletiniai spinduliai suaktyvina odos ląsteles, gaminančias meliną – pigmentą, atsakingą už įdegio atsiradimą. Šis procesas nesibaigia tą pačią akimirką, kai užgęsta lempos – oda dar kelias valandas, o kartais net kelias paras, tęsia savo darbą, todėl ji tampa įkaitusi, šiek tiek sausesnė ir jautresnė nei įprastai. Būtent dėl šios priežasties skubotas ir energingas praustis gali priversti odą reaguoti nemaloniai – atsirasti paraudimui ar dirginimui.

Svarbu suprasti, kad pats vanduo įdegio „nenuplauna“ – melaninas jau būna susiformavęs odos sluoksniuose ir jokia dušo srovė šio proceso nesustabdys. Tačiau karštas vanduo, agresyvūs prausikliai ar šiurkštus odos trynimas gali pagreitinti odos atsinaujinimą, dėl kurio viršutinis odos sluoksnis nusilupa greičiau nei įprastai, o kartu su juo palengva pasitraukia ir dalis švytinčio atspalvio.

Kiek laiko verta palaukti prieš maudynes?

Praktiškas atsakymas – palaukti maždaug dvi ar keturias valandas, o jeigu norima ypač tolygaus ir ilgai išliekančio atspalvio, geriausia sulaukti kitos dienos. Per šį laiką oda spėja atvėsti, sumažėja jos jautrumas, o odos priežiūros priemonės, jei jos buvo naudotos prieš seansą, spėja geriau įsigerti. Tie, kurie neturi galimybės tiek laukti, gali rinktis trumpą ir švelnų dušą su drungnu vandeniu – tai kur kas saugesnis pasirinkimas nei ilgas mirkymasis vonioje ar baseine.

Verta atkreipti dėmesį ir į vandens kokybę. Baseinuose naudojamas chloruotas vanduo bei sūrus jūros vanduo gali papildomai sausinti odą, todėl jei planuojama artimiausiu metu apsilankyti baseine ar pajūryje, protingiau tokį planą atidėti bent kelioms valandoms. Odai reikalingas laikas atsigauti, o kantrybė šiuo atveju atsiperka gražesniu ir ilgiau išliekančiu rezultatu.

Kaip tinkamai prižiūrėti odą po dušo?

Kai maudynių akimirka pagaliau ateina, verta rinktis švelnų prausiklį be stiprių kvapiųjų medžiagų ar šveičiančių dalelių. Muilas ir agresyvūs geliai gali papildomai išsausinti jau ir taip įtemptą odą, todėl jų geriau vengti bent artimiausiomis valandomis po seanso. Odos trinti kempinėmis ar šveitikliais taip pat nerekomenduojama – tai gali paspartinti odos atsinaujinimą ir sutrumpinti įdegio gyvavimo laiką.

Po dušo odą būtina patepti drėkinamuoju kremu ar losjonu. Geriausiai tinka priemonės su alavijo ar hialurono rūgšties pagrindu, kurios ne tik atstato prarastą drėgmę, bet ir padeda išlaikyti odos elastingumą. Reguliarus drėkinimas tampa savotišku ritualu tarp deginimosi seansų – kuo geriau prižiūrima oda, tuo ilgiau ir gražiau ji atrodo, o pats atspalvis įgauna sodresnį, natūralesnį toną.

Kai naudojami savaiminio įdegio kremai?

Situacija pasikeičia, kai prieš seansą ar po jo naudojamos savaiminio įdegio priemonės. Tokioms priemonėms reikia laiko, kad veikliosios medžiagos spėtų susijungti su odos paviršiumi ir suformuoti spalvą – todėl po jų maudytis nerekomenduojama net šešias ar aštuonias valandas. Per anksti pradėjus praustis, vanduo gali sutrikdyti šį procesą ir atspalvis pasidaro nelygus arba dėmėtas.

Panašiai reikėtų elgtis ir su įdegį skatinančiais kremais, dažnai vadinamais paspartintuvais – jiems taip pat reikia kelių valandų, kol veikliosios sudedamosios dalys pilnai įsigeria į odą. Tie, kurie derina kelias skirtingas priemones vienu metu, turėtų atkreipti dėmesį į kiekvienos jų naudojimo instrukciją, nes laukimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir sudėties.

Dažniausios klaidos, kurių verta vengti

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – iškart po seanso puolimas prie karšto dušo, norint atsipalaiduoti. Toks sprendimas tik pablogina situaciją, nes karštas vanduo dar labiau išsausina ir taip įkaitusią odą. Kita dažna klaida – per intensyvus trynimas rankšluosčiu, kuris gali pažeisti viršutinį odos sluoksnį ir sutrumpinti įdegio ilgaamžiškumą.

Ne mažiau svarbu neužmiršti vandens gėrimo. Deginimosi metu organizmas netenka drėgmės, todėl pakankamas skysčių kiekis padeda odai greičiau atsigauti iš vidaus. Kartu su tinkama išorine priežiūra tai sudaro visapusišką požiūrį, leidžiantį mėgautis gražiu atspalviu ilgesnį laiką, nesukeliant odai nereikalingo streso.

Galiausiai, atsakymas į klausimą apie maudynes po deginimosi seanso yra teigiamas, tačiau su keliomis svarbiomis sąlygomis. Trumpas laukimas, švelnios priežiūros priemonės ir tinkamas drėkinimas leidžia mėgautis įdegiu neprarandant jo intensyvumo. Skubėjimas, priešingai, gali paversti valandų trukmės procedūrą į trumpalaikį ir greitai išnykstantį rezultatą.

Odos priežiūra po deginimosi seanso primena bet kokį kitą rūpestį savimi – kuo daugiau kantrybės ir dėmesio jai skiriama, tuo ilgiau matomas gražus rezultatas. Nesvarbu, ar renkamasi natūralų, ar dirbtinį įdegio kelią, oda visada atsilygina už tinkamą priežiūrą, todėl verta skirti kelias papildomas valandas ar net vieną dieną, kad rezultatas džiugintų kuo ilgiau.