Įlipus į laivą ir pajutus pirmąjį bangų siūbavimą, daugeliui žmonių užplūsta džiaugsmas ir laisvės jausmas. Tačiau ne visiems pasiplaukiojimas laivu asocijuojasi su maloniais prisiminimais. Nemažai keliautojų patiria jūros ligos simptomus – pykinimą, galvos svaigimą, prakaito išsiskyrimą ar net vėmimą. Šie nemalonūs pojūčiai gali sugadinti net ir labiausiai lauktą kelionę vandens transportu, nesvarbu, ar tai būtų trumpa pramoga vietiniame ežere, ar ilga kelionė jūrų kruizu.
Vandens stichija nuo seniausių laikų žavi ir kartu baugina žmones. Bangų mūša, laivo siūbavimas ir horizontų kaitaliojimasis gali sukelti organizmo disbalansą, kuris pasireiškia jūros liga. Mūsų smegenys, gavusios prieštaringą informaciją iš regėjimo, pusiausvyros ir kitų jutimo organų, siunčia signalus, kurie sukelia diskomfortą. Nors jūros liga nėra pavojinga sveikatai, ji gali stipriai apriboti galimybę mėgautis vandens pramogomis. Laimei, šiandien turime daugybę būdų, kaip užkirsti kelią šiam nemaloniam reiškiniui arba bent jau sušvelninti jo simptomus.
Kai mūsų kūnas juda laive, vidinė ausies pusiausvyros sistema registruoja judėjimą, tačiau akys gali matyti stabilią laivo aplinką. Šis nesuderinamumas tarp to, ką mato akys, ir to, ką jaučia vidinė ausies sistema, sukelia smegenų "sutrikimą". Pastarasis siunčia signalus, kurie gali sukelti pykinimą, galvos skausmą ar net vėmimą.
Jūros ligos mechanizmas glūdi vestibiuliniame aparate – vidinės ausies struktūroje, kuri atsakinga už pusiausvyros pojūtį. Kai laivas siūbuoja, vestibiulinis aparatas fiksuoja judėjimą, tačiau mūsų rega gali perduoti kitokią informaciją. Šis signalų nesuderinamumas sukelia biocheminę reakciją, kurios metu gaminasi histaminas ir kitos medžiagos, didinančios nemalonius pojūčius.
Įdomu tai, kad jūros liga gali pasireikšti ne tik vandens transporto priemonėse. Panašius simptomus žmonės gali patirti ir automobilyje, lėktuve ar net traukinyje. Mokslininkai šį reiškinį vadina "judėjimo liga", kurios atskira forma yra būtent jūros liga.
Svarbu pasirūpinti tinkamu pasiruošimu dar prieš žengiant į laivą. Pirmiausia, prieš kelionę reikėtų gerai išsimiegoti, nes nuovargis gali sustiprinti jūros ligos simptomus. Taip pat rekomenduojama vengti alkoholio dieną prieš kelionę ir jos metu, nes alkoholis dehidratuoja organizmą ir gali sustiprinti pykinimą.
Maistas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nerekomenduojama keliauti visiškai tuščiu skrandžiu, tačiau reikėtų vengti ir sunkiai virškinamo, riebaus ar labai saldaus maisto. Optimalus pasirinkimas – lengvi angliavandeniai, kaip bandelės, krekeriai ar sausainiai, kurie sugeria skrandžio rūgštis ir gali sumažinti pykinimą.
Farmacijos industrija siūlo įvairius preparatus nuo jūros ligos. Populiariausi yra antihistaminai, kurie veikia blokuodami histamino receptorius ir mažindami pykinimo jausmą. Šiuos vaistus rekomenduojama išgerti 30-60 minučių prieš išplaukiant. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kai kurie preparatai gali sukelti mieguistumą, todėl reikėtų rinktis naujos kartos antihistaminus, kurie nepasižymi šiuo šalutiniu poveikiu.
Taip pat rinkoje galima rasti specialių apyrankių nuo jūros ligos, kurios veikia akupresūros principu – spaudžia tam tikrus taškus riešo srityje, siejamus su pykinimo mažinimu. Nors mokslinių įrodymų apie jų efektyvumą trūksta, daugelis keliautojų teigia, kad jos padeda.
Tinkamos vietos laive pasirinkimas gali ženkliai sumažinti jūros ligos riziką. Labiausiai rekomenduojama rinktis vietas, kuriose laivo judėjimas mažiausiai juntamas – paprastai tai yra laivo centrinė dalis, kiek galima arčiau vandens linijos. Viršutiniai deniai ir laivo galai patiria didžiausią siūbavimą, todėl jūros ligai jautrūs žmonės turėtų jų vengti.
Taip pat svarbu orientuotis į horizonto liniją. Žiūrėjimas į pastovų tašką toli horizonte gali padėti smegenims geriau suvokti kūno padėtį erdvėje ir sumažinti signalų nesuderinamumą. Dėl šios priežasties nerekomenduojama ilgą laiką žiūrėti į judančius objektus, kaip bangas ar kitus laivus, nes tai gali sustiprinti pykinimą.
Jei keliaujate keleiviniu laivu su kajutėmis, rinkitės kajutę laivo viduryje ir kiek galima žemesniame denyje. Nors vaizdas pro langą gali būti ne toks įspūdingas, tačiau komfortas kelionės metu yra daug svarbesnis.
Kai jau esate laive, yra keletas strategijų, kurios gali padėti išvengti jūros ligos arba sumažinti jos simptomus. Pirmiausia, stenkitės būti gryname ore – laivo denyje, kur galite matyti horizontą. Uždaros erdvės, ypač tos, kuriose jaučiami įvairūs kvapai (pvz., variklio tepalų, maisto ar degalų), gali sustiprinti pykinimą.
Venkite skaitymo, rašymo ar naudojimosi elektroniniais įrenginiais, nes fokusavimasis į artimus objektus gali sustiprinti jūros ligos simptomus. Jei būtina naudotis telefonu ar kompiuteriu, darykite tai trumpai ir dažnai atkreipkite žvilgsnį į horizontą.
Reguliarus kvėpavimas taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą. Gilūs įkvėpimai per nosį ir lėti iškvėpimai per burną gali sumažinti stresą ir pagerinti savijautą. Kai kurie keliautojų vadovai rekomenduoja pridėti imbiero – natūralaus antiemetiko – į savo kelionės vaistinėlę. Imbiero arbata, saldainiai ar net imbiero kapsulės gali padėti sumažinti pykinimą.
Jei nepaisant visų atsargumo priemonių, vis dėlto pajutote jūros ligos simptomus, nereikėtų panikuoti. Pirmiausia, suraskite laivo dalį, kur siūbavimas mažiausias, ir stenkitės žiūrėti į horizontą. Vėl iš naujo taikykite dėmesį į gilų kvėpavimą.
Jei pykinimas stiprėja, bandykite valgyti mažus kiekius lengvai virškinamo maisto, kaip krekeriai ar bandelės, ir gerkite nedideliais gurkšneliais vandenį ar nesaldintas arbatas. Venkite riebaus, aštraus ar labai saldaus maisto, nes jis gali sustiprinti simptomus.
Kai kurie jūreiviai prisiekia "žaliąja" taktika – žiūrėjimui į tolimą žalią objektą, pavyzdžiui, salą ar mišką horizonte. Nors tai gali atrodyti prietaringas, tačiau moksliškai įrodyta, kad žalia spalva turi raminantį poveikį nervų sistemai ir gali padėti sumažinti jūros ligos simptomus.
Jei turite galimybę, bandykite šiek tiek prigulti, geriausia laivo viduryje, ir užmerkti akis. Tai gali padėti jūsų smegenims "perkrauti" signalus ir sumažinti pykinimą. Tačiau jei gulimoji padėtis tik sustiprina simptomus, grįžkite į sėdimąją padėtį ir tęskite horizonto stebėjimą.
Be jau minėtų būdų, egzistuoja nemažai natūralių priemonių, kurios gali padėti kovoti su jūros liga. Viena iš efektyviausių – jau minėtas imbieras. Tyrimai rodo, kad imbieras gali būti net toks pat efektyvus kaip ir kai kurie vaistai nuo pykinimo, tačiau be šalutinio poveikio. Imbiero galima vartoti įvairiais pavidalais – arbatos, saldainių, kapsulių ar net šviežios šaknies forma.
Mėta taip pat gali padėti sumažinti pykinimą dėl savo ramininančio poveikio virškinimo sistemai. Mėtų arbata ar saldainiai gali būti naudingi kelionės metu. Tačiau reikėtų vengti mėtų, jei kenčiate nuo rėmens, nes jos gali sustiprinti šį simptomą.
Aromaterapejai rekomenduoja įvairius eterinius aliejus nuo jūros ligos – imbiero, mėtų, lavandos ar citrinos. Šių aliejų kvėpavimas gali padėti sumažinti pykinimą. Galite užlašinti kelis lašus ant nosinės ar specialaus difuzoriaus ir įkvėpti, kai pajuntate pirmuosius jūros ligos požymius.
Įdomu tai, kad dauguma žmonių po kelių dienų laive prisitaiko prie siūbavimo ir jūros ligos simptomai sumažėja arba visai išnyksta. Šis reiškinys vadinamas "jūros kojomis" – tai pusiausvyros sistemos prisitaikymas prie nuolatinio judėjimo.
Jei planuojate ilgesnę kelionę laivu, pavyzdžiui, kruizą, verta žinoti, kad pirmosios dienos gali būti sunkiausios, tačiau vėliau organizmas prisitaiko. Todėl nevertėtų atsisakyti kelionės jūra vien dėl baimės patirti jūros ligą – su tinkamu pasiruošimu ir žiniomis, kaip kontroliuoti simptomus, dauguma žmonių gali mėgautis pasiplaukiojimu.
Šiuolaikiniai laivai dažnai turi specialias stabilizavimo sistemas, kurios sumažina siūbavimą ir gali padėti išvengti jūros ligos. Kruizinių laivų gamintojų diegiamos technologijos leidžia sumažinti laivo judėjimą net audringomis sąlygomis.
Taip pat vertėtų paminėti specialius prietaisus, skirtus kovai su jūros liga. Pavyzdžiui, rinkoje yra elektroninių apyrankių, kurios siunčia silpnus elektros impulsus į riešo nervus, blokuodamos pykinimo signalus. Kiti inovatyvūs sprendimai apima specialius akinius su horizontalia linija, kuri padeda akims "susiorientuoti" ir sumažina signalų nesuderinamumą smegenyse.
Nors jūros liga paprastai nėra pavojinga sveikatai, tam tikrais atvejais reikėtų konsultuotis su gydytoju prieš kelionę. Jei sergate lėtinėmis ligomis, ypač susijusiomis su pusiausvyros sistema ar virškinimo traktu, arba vartojate vaistus, kurie gali sąveikauti su preparatais nuo jūros ligos, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Taip pat, jei jūros ligos simptomai išlieka ilgą laiką po to, kai išlipate iš laivo (kartais tai vadinama "sausumos liga"), arba jei patirsite nepaaiškinamai stiprų pykinimą, vėmimą ar galvos svaigimą kelionės metu, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Vaikai, ypač maži, gali būti jautresni jūros ligai nei suaugusieji. Jei keliaujate su vaikais, reikia papildomų pasiruošimo priemonių. Pirmiausia, vaikams skirtų vaistų nuo jūros ligos dozavimas skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl būtina pasikonsultuoti su pediatru prieš kelionę.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikai ne visada gali aiškiai išreikšti jūros ligos simptomus. Jie gali tapti neįprastai tylūs, blyškūs, prakaituoti ar tiesiog prarasti susidomėjimą iki tol juos džiuginusiomis veiklomis. Šie požymiai gali būti pirmieji jūros ligos ženklai, į kuriuos reikėtų reaguoti.
Vaikams taip pat svarbiausia tinkamai pasirinkti vietą laive (centrinė dalis, arčiau vandens linijos) ir užtikrinti, kad jie būtų užsiėmę maloniomis veiklomis, kurios nukreiptų jų dėmesį nuo galimo diskomforto, bet nereikalautų fokusavimosi į artimus objektus.
Nors jūros liga gali būti nemalonus palydovas kelionėse vandens transportu, žinojimas, kaip jai užkirsti kelią ir kaip kontroliuoti simptomus, gali padėti mėgautis pasiplaukiojimu beveik kiekvienam. Tinkamas pasiruošimas prieš kelionę, strateginis vietos laive pasirinkimas ir žinojimas, kaip elgtis pajutus pirmuosius simptomus, gali ženkliai sumažinti jūros ligos riziką.
Svarbiausia nepamiršti, kad dauguma žmonių ilgainiui prisitaiko prie laivo siūbavimo, todėl net jei pirmomis valandomis ar dienomis jaučiatės prastai, tikėtina, kad vėliau galėsite mėgautis kelione be diskomforto. O jei vis dėlto jūros liga neapleidžia, prisiminkite, kad tai laikina būsena, kuri baigsis, kai tik išlipsite į krantą.
Taigi, nesvarbu, ar planuojate trumpą pasiplaukiojimą vietiniame ežere, ar ilgą kelionę jūrų kruizu, šios žinios padės jums pasirengti ir mėgautis kelione be jūros ligos šešėlio. Gero vėjo ir ramių bangų jūsų kelionėse!
Būk pirmas palikęs komentarą!
Rašyti komentarą