Joninės

Sausis 25, 2025
Joninės

Joninės – viena iš labiausiai atpažįstamų ir mylimų švenčių Lietuvoje. Nuo 2003 metų ši diena oficialiai tapo nedarbo, todėl daugelis žmonių gali pasinerti į šventines pramogas, mėgautis vasaros vakarais bei bendrauti su artimaisiais. Ši šventė, turinti gilias tradicijas ir ypatingą atmosferą, yra kupina gamtos stebuklų ir bendrystės dvasios.

Kada yra švenčiamos Joninės?

Joninės yra švenčiamos birželio 24 dieną, kai minima šv. Jono diena. Tai viena iš vasaros saulėgrįžos švenčių, simbolizuojanti ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį. Lietuvoje ši diena nuo seno buvo siejama su gamtos ciklais, derliaus laukimu ir tradiciniais papročiais. Joninių išvakarės, birželio 23-ioji, taip pat laikomos šventiniu laikotarpiu, kai dažniausiai uždegami laužai, pinami vainikai ir pasiruošimas Joninių šventei.

Joninių tradicijos pasižymi savo įvairove – nuo vainikų pynimo ir plukdymo upėse iki magiškų laužų uždegimo, kurie simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą. Taip pat šventę lydi daugybė žaidimų, dainų ir šokių, kuriais džiugina tiek vaikai, tiek suaugusieji. Kiekvienas atranda sau tinkamą būdą paminėti šią ypatingą dieną, o kartu puoselėjamos senosios lietuvių tradicijos.

Tačiau, prieš pasineriant į Joninių linksmybes, verta pažvelgti į šios šventės ištakas ir prasmę. Kas tai per šventė? Kaip susiklostė tradicijos, kurias šiandien taip mėgstame? Apžvelgsime, kas daro Jonines tokias ypatingas ir kodėl jos išliko svarbios iki šių dienų.

Joninių tradicijos ir papročiai

Joninių vainikas

Tai krikščioniška šventė, žinoma kaip Jono Krikštytojo gimimo diena. Baltų kraštuose ši šventė žinoma jau nuo XIV amžiaus, iki krikščionybės įvedimo ši šventė turėjo pavadinimą „Kupolės“ arba „Rasos“. Kad ir kaip ten būtų, žmonės šiandien džiugiai mini šią dieną, nepriklausomai nuo tikėjimo ir kitų dalykų. Turbūt nei vienas miestelis ar kaimas neapsieina bent jau be laužo ir pagrindinių tradicijų.

Papartis. Turbūt daugelis esate girdėję posakį: „ieškoti paparčio“. Būtent Joninių naktį žmonės išeina ieškoti šio stebuklingo augalo ir tiki, jog jį suradę bus labai sėkmingi. Tačiau taip kalbama dabar, o anksčiau buvo tikima, jog suradęs stebuklingą žiedą žmogus perpras paukščių, gyvulių ir visų žmonių kalbą, mintis. Toks žmogus galės matyti ateitį, artėjančias nelaimes, mirtis ir turės dar daugybę galių.

Vainikai. Merginos kruopščiai ir su meile pindavo vainikus iš ramunių, dobilų, smilgų, jonažolių. Pasipuošusios jais jos būdavo visą Joninių naktį, o vaikinai stengdavosi juos pavogti. Vėliau merginos juos paleisdavo į upę, su degančiomis žvakutėmis. Iš surinktų žolelių merginos dar ir burdavo, skaičiuodavo, spėliodavo, tad gražus vainikas buvo ne tik puošmena, bet ir ateities spėliojimas. Tai buvo jaunų, netekėjusių merginų užsiėmimas.

Rytinė Rasa. Buvo šventai tikima, jog rytinė rasa pranašauja derlių – kuo ji didesnė, tuo gausesnis derlius laukia. Taip pat buvo tikima ir jos gydomąja galia, būtent todėl rytine rasa žmonės nusiprausdavo veidą, šiek tiek kūną – tai suteikdavo energijos, veidui jaunystės, skaistumo, grožio. Stengtasi ir patepti ligonius, blogai besijaučiančius žmones, mat buvo tikima, jog jiems pagerės.

Saulė, ugnis, augmenija, gyvuliai. Nors saulė, ugnis, augmenija ir gyvuliai turėjo itin didelę reikšmę ir visada buvo garbinami, visgi Joninių naktį tam buvo skiriamas dar didesnis dėmesys. Žmonės dėkodavo, garbindavo šiuos dalykus už tai, kokią naudą jie teikia, už tai, kas tiesiog yra. Žmonės taip pat prašydavo, kad žemė būtų derlinga, saulė ryški, augmenija auganti ir sveika ir t.t. Melsdavosi, dainuodavo, dėkodavo irgi būtent šiems dalykams.

Joninės šiandien

Šiandien yra labai didelis įvairiausių Joninių šventės renginių, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį ir norus. Taip pat daug priklauso ir nuo to, kokiame regione šventė švenčiama, mat gali skirtis tradicijos, papročiai ir t.t. Kaimuose, miesteliuose dar galite rasti tikrų tikriausių Joninių su tradicijomis, papročiais, apeigomis. O šiaip, labai mėgstami šiais laikais populiariausių atlikėjų koncertai, šou, dirbtuvės, folkloro pasirodymai ir dar daug įvairių linksmybių.

Vienas pagrindinių Joninių simbolių – kūrenamas laužas. Jį galima išvysti įvairiose vietovėse, tačiau seniau jis buvo kūrenamas tik ant kalnų, kalnelių. Kodėl? Nes tokiu būdu laužo šviesa nubaidydavo visas raganas, piktosios dvasios ir kiti negerumai. O juk nuo kalno pavyksta apšviesti žymiai didesnę, platesnę teritoriją. Logiška, apgalvota ir ne veltui. Anksčiau gyvuliai, derlius, gamta buvo šventas dalykas. Tiesa, šiandien tai irgi labai svarbu, tik jau raganomis nebetikima ir jų nebijoma. Tai buvo labai seniai. Vėliau laužai buvo kūrenami tiesiog pasilinksminimui, aplink juos šokdavo, dainuodavo, žaisdavo. Dar buvo/yra tikima, jog ugnis apskritai yra šventa, mat šalia jos (laužo) gali išsipildyti slapčiausi norai, didžiausios svajonės. Ugnis nubaido tai, kas neigiama ir apvalo žmonių sielas, mintis. Neapsieita ir be pagrindinio užsiėmimo – šokinėjimo per laužą.

Joninės – sena, kupina įvairiausių tradicijų, apeigų ir įdomybių šventė, kurios minėjimas su metais vis keitėsi. Tačiau svarbiausia yra žmonių noras ją švęsti, o jis buvo, yra ir, tikimės, bus. Šventimo būdai skirtingi ir šiandien – vieni renkasi šiuolaikišką koncertą su žaidimais, linksmybėmis ir šokiais. Kiti, tuo tarpu, ieško vietų, kur Joninės būtų švenčiamos pagal senąsias tradicijas ir papročius. Geriausia yra tai, jog pasirinkimas labai platus, todėl visi gali surasti jiems tinkamus Joninių minėjimo būdus.

Komentarai

Būk pirmas palikęs komentarą!

Rašyti komentarą