Kūčios, tai Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) švenčiama šventė. Tai ne tik šventė, kurios laukia ir maži, ir dideli, bet ir svarbus pasiruošimo vakaras prieš Kalėdas. Tai puiki proga pabūti su artimaisiais, padėkoti jiems už viską, puoselėti lietuviškų kūčių tradicijas, o kitą dieną garsiai pasidžiaugti Kalėdų senelio dovanomis.
Krikščioniams Kūčios, tai Jėzaus Kristaus gimimas, o visiems bendrai – tai yra ilgiausios nakties ir trumpiausios dienos santykis, po kurio vis labiau artėjame prie pavasario.
Kūčios – susikaupimo, ramybės ir susitaikymo metas, kuomet pamirštamos visos nuoskaudos, pyktis ir problemos. Vieniems tai ramybės kupinas vakaras, kitiems – puiki proga pasimelsti ir paprašyti Dievo sveikatos, meilės ar kitų malonių.
Šiandien kiekvienoje šeimoje Kūčios švenčiamos panašiai (Lietuvoje), tačiau ši šventė turi labai daug lietuviškų tradicijų bei papročių. Kai kas vis dar yra aktualu ir populiaru, tuo tarpu kiti dalykai liko kiek pamiršti. Šiandien norėtumėme pakviesti Jus prisiminti/arba sužinoti lietuviškų Kūčių tradicijas bei papročius. Žinoma, visų neišvardinsime, nes jų yra labai daug, tačiau su pagrindiniais supažindinsime. Linkime malonaus skaitymo.
Švara, tvarka ir ramybė
Senais laikais buvo griežtai laikomasi taisyklės, jog iki Kūčių turi būti užbaigti visi darbai, sutvarkyti namai ir gerai nupraustas, švarus kūnas. Jokių triukšmų, tvarkymosi ir chaoso – tik ramybė. Nors šiandien turime daug daugiau vietos improvizacijai ir galime švęsti taip, kaip norime, visgi stengiamės kuo daugiau namų ruošos ir kitų darbų padaryti iki Kūčių. O tą vakarą vengiame tvarkymosi, chaoso, rūpesčių. Mieliau renkamės ramų pasibuvimą su šeima ir jaukią tylą.
Tik šeimos nariai, giminaičiai
Įprasta, jog Kūčių vakarą prie stalo susėda tik artimiausieji – šeimos nariai. Taip buvo nuo senų laikų. Šiandien dauguma šeimų taip pat švenčia ne su draugais, bet su pačiais artimiausiais žmonėmis. Todėl ši šventė asocijuojasi su ypatinga šiluma, dėmesiu, meile, rūpesčiu ir jaukumu.
Kaip Kūčios be dvylikos patiekalų?
Nuo seno laikomasi tradicijos, jog Kūčių patiekalai yra dvylika. Gali būti daugiau, bet mažiau – ne. Ant Kūčių stalo negali būti mėsos, pieno produktų, saldumynų. Dvylika mėnesių arba dvylika Kristaus mokinių – iš čia ir yra tas skaičius. Šiandien retas skaičiuoja patiekalus, tačiau ypač vyresnio amžiaus žmonės stengiasi, jog skaičius nebūtų mažesnis. Ypač vyresniems žmonėms tai yra įprasta, nes metai iš metų jie pratę ruošti būtent tiek patiekalų. Tiesa, šiandien žmonės vis dažniau renkasi ne savo gamybos, tačiau restorano maistą išsinešimui arba vakarieniauja restorane. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog keičiasi laikai bei tradicijos.
Kalėdaitis
Kalėdaičiai nuo senų laikų yra itin svarbūs ir labai populiarūs ant Kūčių stalo. Prieš laužydami Kalėdaitį žmonės pasimeldžia, o vėliau jais dalinasi ir linki įvairiausių dalykų. Tai nuo senų laikų žinoma tradicija, kuri vis dar išliko gyva. Tiesa, šiandien nemažai šeimų vietoj Kalėdaičio renkasi kažką kito, pavyzdžiui, dalinimąsi meduoliais, sausainiais. Neretai sugalvoja ir kūrybinę veiklą Kūčių vakarui, pvz. meduolių dekoravimą.
Net gyvūnai kalba
Turbūt teko girdėti pasakymą, jog Kūčių naktį gyvūnai kalba žmonėms suprantama kalba. Tai žino ir vaikai, ir suaugę. Sakoma, jog senais laikais iš tiesų būdavo žmonių, kurie išgirsdavo kalbančius gyvūnus, tačiau iš baimės nualpdavo arba numirdavo. Šiandien nemažai vaikų svajoja pamatyti Kalėdų Senelį ir išgirsti kalbantį šuniuką ar karvę – įspūdinga, tik ar įmanoma?
Kūčia, kūčiukai
Pagrindinis Kūčių valgis yra Kūčia. Tai daigintų kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kitų kruopų mišinys, pagardintas medumi, riešutais, džiovintomis spanguolėmis, obuoliais, aguonomis. O taip pat visiems žinomi kūčiukai, kuriuos valgome ir šiandien. Reikėtų prisiminti, jog seniau žmonės visada palikdavo vieną tuščią lėkštę jau anapilin iškeliavusiems. Šiandien taip pat yra šią tradiciją puoselėjančių žmonių, ant kurių stalų išvysti galime po vieną tuščią lėkštę. Kiti būna simboliškai įdeda į ją maisto, tarsi tikėdami, jog šalia yra žmogaus siela.
Kūčiu burtai
Nuo senų laikų Kūčių vakarą buvo daug buriama. Pavyzdžiui – po staltiese pakloti glėbelį šiaudų ir juos traukti. Kuo ilgesnis šiaudas, tuo ilgesnis gyvenimas laukia. Šiandien vis dar tai kartais daroma, juk tai puikus būdas įtraukti kažką įdomesnio ir ne tik valgyti, bet ir prasiblaškyti, pabendrauti, pajuokauti.
Aušrinė žvaigždė
Anksčiau Kūčių vakarienės buvo sėdama tik tada, kai sužiba Aušrinė žvaigždė. Tai pranašavo gerą derlių, gerus metus ir daug gėrybių. Šiandien nemažai žmonių taip pat sako, jog lauks, kol pasirodys pirma žvaigždė ir tik tada sės prie Kūčių stalo. Deja, bet žvaigždės ne visada matomos dėl oro sąlygų, rūkų.
Prieš valgydami…
Žmonės niekada neleisdavo sau valgyti tol, kol nebuvo persižegnota, padėkota ar palinkėta. Tai labai svarbu – prieš pradėdami valgyti šeimos nariai arba sukalbėdavo maldelę, arba už viską padėkodavo Dievui / likimui / artimiesiems. Nors šiandien meldžiasi ne visi, tačiau tikrai dauguma laikosi taisyklės prieš valgį padėkoti, palinkėti kažko gražaus ir pagerbti šią vakarienę tylos akimirka. Tai labai gražus ir pagarbus gestas.
Kalėdinės eglutės puošimas
Kokios Kūčios be eglutės? Juk būtent ryte prieš Kūčias buvo puošiama eglutė. Kol nebuvo tiek daug įvairiausių dekoracijų, papuošimų ir žaisliukų, puošdavo ją obuoliais, riešutais ar degančiomis žvakutėmis. Ir visa tai turėjo savo simbolinę reikšmę, pvz. obuolys, tai šeimos pagausėjimas, riešutai – vaisingumas ir t.t. Šiandien prekybos centrai ir verslai jau iš anksto ruošiasi didžiausioms metų šventėms, todėl ir žmonės perka eglutes bei dekoracijas kur kas anksčiau. Tačiau vis dar yra nemažai šeimų, kurios eglutę puošia būtent per Kūčias – graži ir jautri tradicija.
Moterų ir vyrų pareigos Kūčių dieną
Nors sunki darbai Kūčių dieną buvo pamirštami, visgi kai ką atlikti reikėdavo. Moteris pasirūpindavo, kad namuose neliktų nesutvarkytų, neišvalytų vietų, patikrindavo, ar staltiese išlyginta ir baltut baltutėlė, ar tikrai viskas paruošta. Tuo tarpu vyras pasirūpindavo, jog kiemas būtų sutvarkytas, gyvuliai prižiūrėti ir dar – pirtis paruošta. Prieš sėsdami prie Kūčių stalo žmonės nueidavo į pirtį (arba bent jau vonią). Tokiu būdu buvo manoma, jog nuplaunamas ne tik kūnas, tačiau ir siela.
Tradiciniai Kūčių patiekalai
Kučių patiekalai, kurie šimtmečius gyveno ir vis dar yra žinomi:
Tai ne tik Kūčia, apie kurią jau rašėme, bet ir avižinis kisielius. Juo vaišindavo vėles (palikdavo ant stalo ar palangės, aukojo dievams). Skaniausi barščiai su grybais – retas jų atsisakytų ir šiais laikais. Būtina buvo ir Grucės košė. Tai miežinių kruopų košė, kuri buvo valgoma kartu su aguonų pienu. Ir dar daug kitų patiekalų, kurie buvo ne tik skanūs, vertingi, tačiau ir turėjo tam tikrą reikšmę, simboliką.
Šiame straipsnyje perskaitėte tik dalį žinomų Kūčių papročių, tradicijų bei tradicinių patiekalų. Jų yra įvairiausių, tačiau kiekvienas – savaip svarbus ir reikšmingas. Džiugu yra tai, jog nemažai tradicijų ir papročių, burtų vis dar išliko ir šiandien. Geros tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, ir, jeigu bus puoselėjamos – nemirs. Na, o svarbiausia nepamiršti, jog iki Kūčių patartina būtinai susitaikyti, jeigu susipykote, atleisti, jeigu turite nuoskaudų, atsiprašyti, jeigu įžeidėte ir grąžinti skolas. Ramių ir jaukių Kūčių, džiaugsmingų Kalėdų bei laimingų Naujųjų Metų.
