Joninės – šventė, kurią žino daugelis. Nuo 2003 metų ši diena Lietuvoje oficialiai yra nedarbo, tad kas turi galimybių ir noro – švenčia. O šventimo būdų, žaidimų ir tradicijų yra daug bei įvairių. Tačiau apie viską nuo pradžių. Kas tai per šventė?
Joninės: Joninių tradicijos ir papročiai
Tai krikščioniška šventė, žinoma kaip Jono Krikštytojo gimimo diena. Švenčiama vasarą, birželio 24 d. Svarbu ir tai, jog tada būna ilgiausia diena bei trumpiausia naktis metuose. Baltų kraštuose ši šventė žinoma jau nuo XIV amžiaus, iki krikščionybės įvedimo ši šventė turėjo pavadinimą „Kupolės“ arba „Rasos“. Kad ir kaip ten būtų, žmonės šiandien džiugiai mini šią dieną, nepriklausomai nuo tikėjimo ir kitų dalykų. Turbūt nei vienas miestelis ar kaimas neapsieina bent jau be laužo ir pagrindinių tradicijų.
Joninės šiandien
Šiandien yra labai didelis įvairiausių Joninių šventės renginių, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį ir norus. Taip pat daug priklauso ir nuo to, kokiame regione šventė švenčiama, mat gali skirtis tradicijos, papročiai ir t.t. Kaimuose, miesteliuose dar galite rasti tikrų tikriausių Joninių su tradicijomis, papročiais, apeigomis. O šiaip, labai mėgstami šiais laikais populiariausių atlikėjų koncertai, šou, dirbtuvės, folkloro pasirodymai ir dar daug įvairių linksmybių.
Vienas pagrindinių Joninių simbolių – kūrenamas laužas. Jį galima išvysti įvairiose vietovėse, tačiau seniau jis buvo kūrenamas tik ant kalnų, kalnelių. Kodėl? Nes tokiu būdu laužo šviesa nubaidydavo visas raganas, piktosios dvasios ir kiti negerumai. O juk nuo kalno pavyksta apšviesti žymiai didesnę, platesnę teritoriją. Logiška, apgalvota ir ne veltui. Anksčiau gyvuliai, derlius, gamta buvo šventas dalykas. Tiesa, šiandien tai irgi labai svarbu, tik jau raganomis nebetikima ir jų nebijoma. Tai buvo labai seniai. Vėliau laužai buvo kūrenami tiesiog pasilinksminimui, aplink juos šokdavo, dainuodavo, žaisdavo. Dar buvo/yra tikima, jog ugnis apskritai yra šventa, mat šalia jos (laužo) gali išsipildyti slapčiausi norai, didžiausios svajonės. Ugnis nubaido tai, kas neigiama ir apvalo žmonių sielas, mintis. Neapsieita ir be pagrindinio užsiėmimo – šokinėjimo per laužą.
Joninių papročiai
Papartis
Turbūt daugelis esate girdėję posakį: „ieškoti paparčio“. Būtent Joninių naktį žmonės išeina ieškoti šio stebuklingo augalo ir tiki, jog jį suradę bus labai sėkmingi. Tačiau taip kalbama dabar, o anksčiau buvo tikima, jog suradęs stebuklingą žiedą žmogus perpras paukščių, gyvulių ir visų žmonių kalbą, mintis. Toks žmogus galės matyti ateitį, artėjančias nelaimes, mirtis ir turės dar daugybę galių.
Vainikai
Merginos kruopščiai ir su meile pindavo vainikus iš ramunių, dobilų, smilgų, jonažolių. Pasipuošusios jais jos būdavo visą Joninių naktį, o vaikinai stengdavosi juos pavogti. Vėliau merginos juos paleisdavo į upę, su degančiomis žvakutėmis. Iš surinktų žolelių merginos dar ir burdavo, skaičiuodavo, spėliodavo, tad gražus vainikas buvo ne tik puošmena, bet ir ateities spėliojimas. Tai buvo jaunų, netekėjusių merginų užsiėmimas.
Rytinė Rasa
Buvo šventai tikima, jog rytinė rasa pranašauja derlių – kuo ji didesnė, tuo gausesnis derlius laukia. Taip pat buvo tikima ir jos gydomąja galia, būtent todėl rytine rasa žmonės nusiprausdavo veidą, šiek tiek kūną – tai suteikdavo energijos, veidui jaunystės, skaistumo, grožio. Stengtasi ir patepti ligonius, blogai besijaučiančius žmones, mat buvo tikima, jog jiems pagerės.
Saulė, ugnis, augmenija, gyvuliai
Nors saulė, ugnis, augmenija ir gyvuliai turėjo itin didelę reikšmę ir visada buvo garbinami, visgi Joninių naktį tam buvo skiriamas dar didesnis dėmesys. Žmonės dėkodavo, garbindavo šiuos dalykus už tai, kokią naudą jie teikia, už tai, kas tiesiog yra. Žmonės taip pat prašydavo, kad žemė būtų derlinga, saulė ryški, augmenija auganti ir sveika ir t.t. Melsdavosi, dainuodavo, dėkodavo irgi būtent šiems dalykams.
Joninės – sena, kupina įvairiausių tradicijų, apeigų ir įdomybių šventė, kurios minėjimas su metais vis keitėsi. Tačiau svarbiausia yra žmonių noras ją švęsti, o jis buvo, yra ir, tikimės, bus. Šventimo būdai skirtingi ir šiandien – vieni renkasi šiuolaikišką koncertą su žaidimais, linksmybėmis ir šokiais. Kiti, tuo tarpu, ieško vietų, kur Joninės būtų švenčiamos pagal senąsias tradicijas ir papročius. Geriausia yra tai, jog pasirinkimas labai platus, todėl visi gali surasti jiems tinkamus Joninių minėjimo būdus.